• European Marine Science
• Other research products close
• LT close
• Lithuanian close

Akvakultūros tema šiomis dienomis yra ypatingai aktuali dėl sparčios akvakultūros sektoriaus plėtros visame pasaulyje. Tai yra pakankamai nauja pramonės atšaka, tačiau reikšminga dėl opių šiuolaikinių problemų – tai klimato kaita, aplinkos ir vandens tarša, ekosistemų ir biologinės įvairovės nykimas. Šio sektoriaus vienas pagrindinių tikslų – užtikrinti aplinką tausojančią pramonę. Akvakultūros sektorius yra sritis, kurioje turi būti skiriamas ypatingas dėmesys aplinkos sąlygoms. Dėl intensyvios žuvininkystės ūkiuose daugėja žuvų sergamumas, kuris sukelia ne tik žuvų sveikatos pakitimus, bet ir didelius ekonominius nuostolius. Dažniausiai šioje pramonėje pasitaikantys susirgimai yra sukelti parazitų. Parazitai gali parazituoti įvairiose žuvies kūno vietose, taip pažeisdami įvairias kūno vietas – odą, pelekus, žiaunas, skirtingas organų sistemas, sutrikdant normalią jų veiklą. Dėl šios priežasties svarbu įsivertinti, kokie parazitinių ligų sukėlėjai yra labiausiai paplitę žuvų tarpe, siekiant taikyti efektyvią profilaktiką, diagnostiką ir gydymą jų atžvilgiu. Šiame darbe aprašoma, kokie ektoparazitai buvo dažniausiai nustatomi žuvininkystės X ūkyje, įvertinama žuvų rūšies, amžiaus ir sezoniškumo priklausomybė užsikrėtimui. Tyrimo metu iš visų tirtų žuvų rūšių (karpių, sidabrinių karosų ir lydekų) labiausiai užsikrėtę buvo karpiai. Nustatytas didžiausias užsikrėtimas ektoparazitais pavasarį. Nustatyta, kad sukėlėjai labiausiai parazitavo metinukų, dvivasarių, dvimečių ir keturvasarių amžiaus grupes. Tiriant žuvis nustatytos 10 skirtingos sukėlėjų rūšys – tai Trichodina domerguei forma acuta, Trichodina esocis, Gyrodactylus elegans, Piscicola geometra, Apiosoma esocinum, Apiosoma piscicola, Chilodonella cyprini, Argulus foliaceus, Dactylogyrus vastator ir Dactylogyrus extensus. Tyrimų metu dažniausiai odos gleivių ir žiaunų mėginiuose buvo aptinkami pirmuonys – jie taip pat pasižymėjo didžiausiu invazijos ekstensyvumu ir intensyvumu. Due to rapid global development of the aquaculture industry, the topic of aquaculture is very relevant nowadays. While this is a relatively new field, it is closely related to problems of climate change, environment and water pollution, and the decline of ecosystems and biodiversity. One of the main goals of this sector is to ensure an industry that is sustainable. Therefore, aquaculture is a field where special attention should be dedicated to environmental conditions. As fish farms grow, so does the rate of fish disease in them, resulting in not only changes in fish health, but also considerable economical loss. The most common health problems in this industry are caused by parasites. These parasites can damage several body parts, including the skin, fins and gills, as well as disrupt normal bodily functions in various organ systems. In order to prevent, diagnose and treat these diseases effectively, it is important to determine which fish parasites are the most prevalent. This work describes which ectoparasites were the most frequent at fish farm X, as well as how fish species, age and seasonality relate to the rate of parasite infection. Among all fish species (carps, Prussian carps and pikes) studied in this work, the carps were found to be the most infected. The level of ectoparasite infection was determined to be the highest in the springtime. It was also assessed that fish in the age groups of 12, 18, 24 and 42 months were affected by parasites the most. Ten fish parasite species were identified - Trichodina domerguei forma acuta, Trichodina esocis, Gyrodactylus elegans, Piscicola geometra, Apiosoma esocinum, Apiosoma piscicola, Chilodonella cyprini, Argulus foliaceus, Dactylogyrus vastator and Dactylogyrus extensus. The most frequently found parasites in skin mucus and gill samples were protozoans. Protozoans also had the highest invasion extensiveness and intensity.

Baigiamojo darbo vadovas: prof. dr. Artūras Stimbirys Darbo apimtis: 41 puslapiai, 5 lentelės, 20 paveikslai, 1 priedas. Darbo tikslas: įvertinti pakavimo būdo įtaką kai kuriems mikrobiologiniams ir cheminiams sušaldytos ir atšaldytos menkės (Gadus morhua) filė rodikliams. Tyrimo metodai ir medžiaga: viso tyrimo metu buvo ištirti 52 mėginiai. Vieną mėginį sudarė ±200 gramų menkės (Gadus morhua) filė, kuri buvo paimta nuo pjaustymo linijos. Atšaldytos žuvies mėginiai buvo tiriami pasirinktu stebėjimo laikotarpiu po pakavimo praėjus 3, 24, 48, 72, 96 valandoms ir savaitei. Sušaldytos žuvies mėginiai buvo tiriami pasirinktu stebėjimo laikotarpiu po pakavimo praėjus 3 valandoms, savaitei, 1 mėnesiui ir 3 mėnesiams. Buvo tiriami atšaldytos ir sušaldytos žuvies mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai, kurie buvo suskirstyti pagal pakavimo būdo grupes: atšaldyta žuvis supakuota į polistirolinę „Fresho“ dėžutę, vakuume ir atviroje pakuotėje (kontrolė), o sušaldyta žuvis supakuota vakuume. Buvo tirti mikrobiologiniai rodikliai: bendras bakterijų skaičius, E.coli bakterijų skaičius, Salmonella spp. bakterijų skaičius, ir cheminiai rodikliai: drėgmės, sausų medžiagų kiekis, atlikta juslinė analizė ir pH matavimai. Tyrimo rezultatai ir išvados: Po mėginių laikymo atlikus tyrimus ir įvertinus aerobinių kolonijų skaičiaus rodiklius. Paaiškėjo, kad visi atšaldytos menkių filė mėginiai neatitiko techninių įmonės X reikalavimų po supakavimo praėjus 24 valandoms. Įvertinus E.coli bakterijų skaičius menkių produktuose, laikant juos 0 - +6°C temperatūroje, buvo 1,5 karto mažesnis už kontrolinės grupės. Tuo tarpu -18°C temperatūroje laikyti mėginiai išsilaikė geriausiai ir bakterijų skaičius nepakito nuo kontrolinio taško (p>0,05). Taip pat buvo nustatyta, kad Salmonella spp. genties bakterijų nerasta nei viename iš sušaldytų ir atšaldytų menkių (Gadus morhua) filė mėginių. Atlikus drėgmės kiekio tyrimą menkėse nustatyta, jog nuo supakavimo iki stebėjimo laikotarpio pabaigos pakuotos ir nepakuotos atšaldytos žuvies produkcijos drėgmės kiekis padidėjo. Atlikus aktyviojo rūgštingumo (pH) nustatymą, buvo ištirti visi mėginiai. Didžiausią reikšmę (7,21) pasiekė atviroje pakuotėje supakuota atšaldyta menkės filė. Atlikus juslinę visų mėginių analizę geriausi jusliniai rezultatai buvo gauti vakuume supakuotos sušaldytos menkės (Gadus morhua) filė. Supervisor: prof. dr. Artūras Stimbirys Scope of work: 41 pages, 5 tables, 20 figures. Aim of the work: to evaluate the influence of packaging method on some microbiological and chemical indicators of frozen and chilled cod (Gadus morhua) fillets. Research methods and materials: A total of 52 samples were tested throughout the study. During the study time, weight of the fillet was measured at every stage of investigation. Chilled and frozen fish samples were observed after 3, 24, 48, 72, 96 hours and one week after packaging. Frozen fish samples observation time after packaging was 3 hours, one week, 1 month, 3 months. Microbiological and chemical parameters were examined in products, which were sorted into four groups according to packaging methods: chilled fillet packed in a polystyrene Fresh’box, chilled fillet packed in a vacuum, unfrozen fillet packed in an open package (control group), frozen fillet packed in a vacuum. Microbiological parameters were examined: total bacterial count, E. coli bacterial count, Salmonella spp. bacterial count and chemical parameters: moisture, dry matter content, sensory analysis, and pH value. Results and summary of research: After storage of the samples, the number of aerobic colonies was evaluated. All samples of chilled cod fillets were found not to meet the technical requirements of company X after 24 hours packaging. The number of E. coli bacteria in cod products when stored at 0 - + 6 ° C was 1.5 times lower than in the control group. Meanwhile, the samples stored at -18 ° C survived best and the number of bacteria did not change from the control point (P> 0.05). Salmonella spp. bacteria were not found in any of the samples of frozen and chilled cod (Gadus morhua) fillets. A moisture content study of cod showed an increase in the moisture content of packaged and unpackaged chilled fish between packaging and the end of the observation period. All samples were tested for active acidity (pH). Chilled cod fillets packed in open packaging reached the highest value (7.21). After sensory analysis of all samples, the best sensory results were obtained in vacuum-packed frozen cod (Gadus morhua) fillets.

Lietuvos Baltijos jūros dalyje ir Klaipėdos sąsiauryje dažnai vyksta antropogeninė veikla. Šios veiklos spektras platus: nuo statybų Klaipėdos sąsiauryje iki išminavimo darbų Lietuvos Respublikos Baltijos jūros teritoriniuose ir kituose vandenyse. Viena iš veiklos rūšių – Centrinio Klaipėdos terminalo statybos – buvo atliekama 2012 metais Klaipėdos sąsiauryje. Šio objekto statybų metu, naudojant vibracinį kūjį, į Klaipėdos sąsiaurio dugną buvo kalami (įgręžiami vibruojant) konstrukcijų atramoms reikalingi plieniniai poliai. Išmatuotas šių veiklų generuojamo triukšmo lygis buvo aukštas, t. y. siekė 202,6 dB @1µPa pastovaus plačiajuosčio garso slėgio lygį 1 metro atstumu prie dvitėjinio polio. Be jokios abejonės, toks aukštas triukšmo lygis turėjo ekologinį poveikį Klaipėdos sąsiauriu migruojančioms žuvims. Žuvys – vandens gyvūnai, jautrūs povandeniniam triukšmui. Žuvų sensoriniai (jutiminiai) klausos organai leidžia joms suvokti aplinką ir prisitaikyti prie jos. Šio tyrimo metu nustatyta, jog, žuvims migruojant sąsiauriu, jos gali būti išbaidomos, t. y. galimas žuvų elgsenos pokytis. Žuvys, atsidūrusios arti polio, gali patirti klausos organų traumų, t. y. galimas neurosensorinis apkurtimas dėl sensorinių plaukuotųjų ląstelių pažeidimų ir galimas sensorinis prikurtimas, audinių patologijos ir plaukimo pūslės pažeidimų atsiradimas. Human activities regularly carried out in the Baltic Sea area vary from the the construction of a terminal in the Klaipėda Strait to the removal of ordnance and ammunition from the seabed of the Baltic Sea. The construction works of the Central Klaipėda Terminal lasted from the spring to the summer of 2012. Steel piles that support the terminal structure were ramed into the bottom of the Strait using a vibro hammer. The level of noise during the construction works was measured and analysed. The highest level, 202.6 dB re 1μPa at 1 metre, was recorded when a double T pile was driven into the bottom. That had an ecological impact on fish migrating through the Klaipėda Strait. Fish, are sensitive to noise, they, have a complex sensory system, their hearing organs allow them to detect underwater sounds. Acoustic survey showed that the level of noise caused by vibro techniques was high and raised risk for fish migrating trough the Klaipėda Strait being affected.

Blood cancer - acute and chronic leukemia is an important group of neoplastic diseases. It's fast progressive, severe, often fatal disease. Their course, prognosis and treatment depend on the molecular mechanisms of pathogenesis, which are determined one after the other accumulating somatic mutations, for leukemia patients- in stem bone marrow cells. It is a common disease in different ages and as monitored, is getting younger and more frequent. The demage of molecular mechanisms can be determined also in chromosome studies, which reflect changes in the ongoing mutations. To summarize LSMU hospital Kaunas clinic experience was studied cytogenetic researches, laboratory indicators and the correlation between changes in them in an effort to identify mechanisms specific changes and interfaces with the clinic. In this work were retrospectively analyzed medical records and performed cytogenetic and molecular cytogenetic bone marrow tests. From 2007 to 2014 bone marrow cytogenetic studies were analyzed in 906 patients. The results showed that studied and treated patients, the majority of cytogenetic abnormalities have been identified and described in the medical literature, also it was observed in the interface between the clones and the number of mutations in type, but statistically reliable results required more sample. Cytogenetic and molecular cytogenetic studies can and is successfully used in clinical practice, but it should be changed by more precise molecular genetic testing. To establish a link with clinical manifestations we need more detailed clinical trials and more samples. Kraujo vėžys - ūmi ir lėtinė leukemija yra svarbi navikinių ligų grupė. Tai greitai progresuojančios, sunkios, dažnai mirtinos ligos. Jų eiga, prognozė ir gydymas priklauso nuo molekulinės patogenezės mechanizmų, kuriuos nulemia viena po kitos besikaupiančios mutacijos somatinėse, leukemijų atvejais kamieninėse kaulų čiulpų, ląstelėse. Tai skirtingais amžiaus tarpsniais pasitaikanti liga, kuri, kaip stebima, jaunėja ir dažnėja. Molekulinių mechanizmų pažeidimai gali būti nustatomi ir tiriant chromosomas, kurių pokyčiai atspindi vykstančias mutacijas. Siekiant apibendrinti LSMU ligoninės Kauno klinikos patirtį buvo tiriama citogenetinių, laboratorinių ir šių pokyčių sąsajos mechanizmai stengiantis nustatyti būdingus pakitimus ir sąsajas su klinika. Darbo metu buvo retrospektyviai nagrinėjamos ligos istorijos ir atliekami citogenetiniai bei molekuliniai citogenetiniai kaulų čiulpų tyrimai. Buvo išanalizuota 906 pacientų 2007- 2014m. kaulų čiulpų citogenetinių tyrimų duomenys. Gauti rezultatai parodė, kad ir tirtiems bei gydytiems ligoniams, dauguma citogenetinių pokyčių jau buvo nustatyti ir aprašyti medicinos literatūroje, buvo stebima sąsaja tarp klonų skaičiaus ir mutacijų tipo, bet statistiškai patikimiems rezultatams reikalinga didesnė imtis. Citogenetiniai ir molekuliniai citogenetiniai tyrimai gali ir yra sėkmingai naudojami klinikinėje praktikoje, bet juos turėtų keisti tikslesni molekuliniai genetiniai tyrimai. Nustatyti sąsajai su klinikiniais reiškiniais reikalingi detalesni klinikiniai tyrimai ir didesnė tiriamųjų imtis.

In this study chitin was extracted from two Baltic Sea shrimp species (Paleomon elegans and Crangon crangon). The differences in the chitin content, physicochemical properties and surface morphology of extracted chitins were investigated. The dry weight of chitin contents of P. elegans and C. crangon were determined as 7.1% and 6.7%, respectively. Fourier transform infrared spectroscopy (FTIR), thermogravimetric (TGA) and X-ray diffraction analysis were used to characterize physicochemical properties of obtained chitins. As expected, results showed that the isolated chitins were in α form. The main difference between examined chitins extracted from two shrimp species was noticed after TGA. At the first thermal decomposition step for P. elegans mass loss was observed 5.09% and at the second mass loss step – 81.92%. For C. crangon the first mass loss was 2.75% and the second mass loss was 65.39%. However, the highest decomposition temperature (DTGmax) was found to be the same for both species, 382.8 °C for P. elegans and 382.4 °C for C. crangon. The surface morphology of chitins yielded from two shrimp species were examined with scanning electron microscopy (SEM) and it revealed that these structures consists of nanofibers and nanopores, however chitin surface of C. crangon was rougher than P. elegans. According to our results the extracted chitin was thermally stable and can be found widely applicable in many industrial processing. Also, fibril structure of chitins suggested that it is suitable for using in textile industry and biomedicine. Furthermore, we believe that the Baltic Sea is a new and unexploited source of chitin in Northern Europe. Šiame tyrime chitinas buvo išskirtas iš dviejų Baltijos jūroje gyvenančių krevečių rūšių (Paleomon elegans ir Crangon crangon). Tyrimo metu buvo nustatytas chitino kiekis, išanalizuotos fizikocheminės chitinų savybės bei chitinų paviršiaus morfologijos struktūra. Sausoje P. elegans masėje chitino kiekis sudarė 7,1%, C. crangon – 6,7% Kaip ir tikėtasi Furjė infraraudonųjų spindulių spektroskopijos (FTIR), termogravimetrinės (TGA) bei Rentgeno spindulių difrakcijos analizės rezultatai atskleidė, kad abiejų krevečių chitinai yra α formoje. Esminis skirtumas tarp tirtų chitinų buvo pastebėtas atlikus TGA. Pirmojo masės netekimo etapo metu (0 – 150 °C) chitnas išskirtas iš P. elegans neteko 5,09% masės, o antorojo etapo metu (150 – 400 °C) 81,92%, tuo tarpu C. crangon pirmojo etapo metu neteko 2,75%, o antorojo 65,39% masės. Tačiau maksimali degradacijos temperatūra (DTGmax) tarp P. elegans ir C. crangon chitinų buvo vienoda 382,8 °C ir 382,4 °C. Paviršiaus struktūra tirkra skenuojančiuoju elektronų mikroskopu (SEM) buvo panaši tarp abiejų tirtų krevečių rūšių chitinų. Chitinų paviršiaus struktūra buvo sudaryta iš tankiai tarpusavyje susipynusių nanogijų bei nanoporų. Tačiau chitino išskirto iš C. crangon paviršius buvo šiurkštesnis. Atsižvelgiant į šio tyrimo rezultatus matyti, kad chitinai yra termiškai stabilūs, jie gali būti naudojami industriniams tikslams. Tuo labiau, skaidulinė tirtų krevečių chitinų struktūra yra tinkama tekstilės pramonei ir biomedicinai. Be to, šis tyrimas įrodo, kad Baltijos jūra yra naujas ir neišnaudotas chitino šaltinis Šiaurės Europoje.

Žmonijos etninių muzikos instrumentų pavidalų analizė ir gretinimas su galimais jų pirmavaizdžiais leidžia kelti mintį, kad muzikos instrumentai perteikia gyvūnijos, buities, gyvensenos įvaizdžius, atspindinčius itin senų, greičiausiai priešistorinių laikų gyvenseną, žmonių veiklą bei jų pasaulėžiūrą. Didelė etninių muzikos instrumentų įvaizdžių dalis atspindi ne tik gyvūnijos pasaulį ir buities įrankius, bet ir pirmykštį totemizmą, taip pat ir ritualinės kelionės į „aną“ pasaulį priemones, tarp kurių buvo ir luotai bei jūrų laivai. Sąsajos su vandeniu ir jūra leidžia kelti mintį apie dviejų – žvejų ir jūreivystės – senųjų kultūrų atspindžius bei liekanas, akivaizdžias žmonijos etninių muzikos instrumentų pavidaluose. Tačiau „jūros“ kultūra pastebima tik Egipto, Tarpupio ir Graikijos civilizacijose bei šių civilizacijų dabartinių tautų ir etninių grupių palikime, o „vandens“ kultūra, besisiejanti su žvejyba vidaus vandenyse, akivaizdi daugelio pasaulio tautų tradicijose. Su žvejų kultūra siejasi ir lietuvių bei kitų Baltijos regiono tautų etninių muzikos instrumentų įvaizdžiai. Having analysed the forms of the shapes of the ethnic musical instruments of the mankind, the data of the research leads to the presumption that the musical instruments convey the images of the fauna, mode of life, which reflects on very ancient processes of the humanity. The great part of the images of these instruments shows not only the animal kingdom and tools of everyday life, but also the ancient totemic world outlook and the means of burying – process of traveling to ‘another’ world. These means were canoes, boats and even sea ships. Connection with the water and sea propose the idea about the features concerning two cultures – fishing and shipping. The reflections and relics are evident in the shapes of the ethnic musical instruments of mankind. However, the ‘Sea’ culture is noticeable only in the civilisations of ancient Egypt, Mesopotamia and Greece and in the traditions of using the musical instruments of the current people living in these areas. The ‘Water’ culture relates with fishing in the local rivers and lakes and is evident in the traditions of many nations of the world. The images of the fishing culture are the most noticeable feature of the instruments of the Baltic people.

It is hard to imagine a Lithuanian country district with no pond. Recently the owners of the ponds more and more often select the homestead ponds which are well adapted to the amateurish fish breeding, growing and recreation. It is important, while setting such homestead ponds, to understand the biology of separate fish breeds and to realize the pond as individual and complex ecosystem. Homestead ponds and the water quality need to satisfy biological features of fish and to secure their wellness and nutritional quality. This demands a good knowledge and appropriate competency of the owners at such spheres as pond equipment, fish breeding, fish growing, fish additional feeding, evaluation of water quality and etc. Scientific literature supplies plenty of data and information about peculiarities of fish growing at the fishery farms where the fish are cultured in an industrial way. The homestead ponds are set and the fish are grown and bred at the discretion of the owners. This sphere deserves particular scientific analysis because of the lack of scientific investigations and methodological literature which analyzes the topic of pond equipment and adjustment for the development of amateurish aquaculture. The aim of this study is to analyze the peculiarities of pond equipment, observation and fish growing in the ponds. In order to reach the goal several tasks which include definition of the juridical regulation of pond equipment and evaluation of pond equipment projects were made. Problems related to supervision of pond equipment, fish breeding and growing were defined and recommendations for such problem solutions were presented. 5 homestead ponds were examined. 3 of them were meres dug near the homesteads. And 2 of them were ponds set near the homesteads which were designed for amateurish fish-culture, amateurish fishing and tourism. The examined homestead ponds were distinguished for quite a small amount of microorganisms. The physical features and chemical composition of water were optimal for fish growing. The differences of water physical – chemical parameters among the different ponds were insignificant. Only the solidity of water in some ponds contrasted statistically pointedly. Not only ordinary and naturally breeding fish are grown in ponds, but also people are not afraid of growing rare and introduced fish in their ponds. High fish living level and optimal growth are assured by a successful selection of fish specific composition, breeding and assurance of optimal fish density. Frequently the owners of homestead ponds are not satisfied of the natural productivity of ponds, so they feed their fish additionally. Periodical and precise fish feeding with combinative forage lets optimize the process of fish growth and enlarge biomass increase of fish. Most of the owners of investigated ponds wrongly choose the trivial variety of fish. They do not secure the optimal population density of separate sort of fish. This disturbs the balance of natural pond ecosystem and the growth of fish is negatively impacted. At the process of pond supervision the fixed proper maintenance of the fish trivial composition and plurality are essential. Darbo aktualumas: Mokslinėje literatūroje pateikiama daug duomenų ir informacijos apie žuvų auginimo ypatumus žuvininkystės ūkiuose auginat žuvis pramoniniu būdu. Sodybiniai vandens telkiniai savo ruožtu įrengiami ir žuvys jose auginamos bei veisiamos šių telkinių savininkų nuožiūra. Trūksta mokslinių tyrimų ir metodinės literatūros analizuojančios sodybinių vandens telkinių įrengimo bei jų pritaikymo mėgėjiškos akvakultūros vystymui, problematiką, todėl ši sritis nusipelno išsamesnės mokslinės analizės. Darbo tikslas: Išanalizuoti sodybinių vandens telkinių įrengimo, jų priežiūros bei žuvų auginimo sodybiniuose vandens telkiniuose ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti dirbtinių vandens telkinių įrengimo teisinį reglamentavimą, atlikti sodybinių vandens telkinių įrengimo projektų vertinimą. 2. Aprašyti sodybiniuose vandens telkiniuose auginamas žuvų rūšis ir aptarti jų auginimo sodybiniuose vandens telkiniuose specifiką. 3. Atlikti vandens telkinių vandens fizinių savybių, cheminės sudėties ir mikrobiologinius tyrimus bei pateikti sodybinių vandens telkinių vandens kokybės vertinimą. 3. Nustatyti su sodybinių vandens telkinių priežiūra, žuvų veisimu ir auginimu susijusias problemas bei pateikti rekomendacijas problemų sprendimui. Išvados: 1. Tiriami sodybiniai vandens telkiniai įrengti pagal suderintus nesudėtingus vandens telkinių įrengimo projektus prisilaikant LR Aplinkos apsaugos įstatyto ir kitų teisės aktų reikalavimų. Sodybinių vandens telkinių įrengimo metu neigiamo poveikio aplinkai nenustatyta. 2. Tirtuose sodybiniuose vandens telkiniuose auginamos ne tik įprastos ir natūraliai besiveisiančios žuvų rūšys, nesibaimina savo vandens telkinius įžuvinti ir retesnėmis bei introdukuotomis žuvų rūšimis. Sėkmingas žuvų rūšinės sudėties parinkimas, įveisimas bei optimalaus auginamų žuvų tankio užtikrinimas garantuoja aukštą žuvų išgyvenimo lygį ir optimalų augimą. 3. Dažnai sodybinių vandens telkinių savininkus netenkina natūralus vandens telkinių produktyvumas, todėl žuvys papildomai šeriamos. Periodiškas ir tikslus žuvų maitinimas kombinuotais pašarais leidžia optimizuoti žuvų auginimo procesą ir padidinti auginamų žuvų biomasės prieaugį. 4. Tirti sodybiniai vandens telkiniai pasižymėjo sąlyginai nedideliu mikroorganizmų kiekiu, vandens fizinės savybės ir cheminė sudėtis buvo optimali žuvų auginimui. Vandens fizinių – cheminių parametrų skirtumai tarp skirtingų vandens telkinių buvo nežymūs. Statistiškai reikšmingai skyrėsi tik kai kurių vandens telkinių vandens kietumas. 5. Daugumos tirtų sodybinių vandens telkinių savininkai neteisingai parenka auginamų žuvų rūšinę įvairovę, neužtikrina atskirų žuvų rūšių optimalaus populiacijos tankio, ko pasėkoje sutrinka natūrali vandens telkinio ekosistemos pusiausvyra, neigiamai veikiamas žuvų augimas.

The aim of the master‘s work ,,Names of Fish Species and Subspecies in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“: etymology and synonymy“ is to divide names of fish species and subspecies in the,,Dictionary of the Lithuanian Language“ by etymology and synonymy. All names of fish from the academic ,,Dictionary of the Lithuanian Language“, which is most important work of Lithuanian lexikography, has not been gathered yet. Researches of etymology and synonymy were made just on solitary names. In order to make a proper research, these tasks were completed: selecting names of fish species and subspecies, which are in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“; framing a etymologic digest of fish species and subspecies; rating a percentage of etymologic sources of fish species and subspecies; with reference to literature, describing etymologic hypothesis of fish species and subspecies much wider; framing synonyms‘ vocabulary of fish species and subspecies; describing difficult cases of synonymy. In conclusion, statistics says, that from 537 names of fish species and subspecies: a) ~30,3 % are loanwords (~47,8 % – Germanisms, ~40,5 % – Slavisms, ~2,4 % – Finisms, ~0,6 % – Latvisms, ~8,6 % – internationalisms); b) ~25 % words are from old Indo-European parent language; c) ~8,6 % words are from Balts; d) ~2 % words are from Lithuanian lexic; e) ~5,6 % are from generalities of Balts and Slavs; f) ~6,1 % – calques; g) ~0,7 % – hybrids; h) ~1,9 % –complex words; i) ~16,2 % – compounds; j) 6,5 % words‘ etymology is not clear. Synonymy is very frequent expression between names of fish species and subspecies. There are not many names that hasn‘t got any synonims. After researches of names of fish species and subspecies in the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“, we are able to notice that sometimes, when dictionary leaned not on really correct and reliable sources of information, there remained mistakes. If the ,,Dictionary of the Lithuanian Language“ would be edited one more time or it would have supplements, editors would have to to consider to these comments. Work could be useful for specialists of lexicology, history of language, linguistics, terminology and ichthyology. Magistro baigiamojo darbo ,,Žuvų rūšių ir porūšių pavadinimai ,,Lietuvių kalbos žodyne“: etimologija ir sinonimija“ tikslas – žuvų rūšių ir porūšių pavadinimus iš akademinio ,,Lietuvių kalbos žodyno“ suskirstyti pagal etimologiją ir sinonimus. Iš ,,Lietuvių kalbos žodyno“, kuris yra svarbiausias lietuvių leksikografijos veikalas, visi žuvų pavadinimai ligšiol dar niekada nebuvo surinkti, o etimologija ir sinonimija tirta tik pavienių pavadinimų. Norint pasiekti darbo tikslą, įgyvendinti šie uždaviniai: išrinkti ,,Lietuvių kalbos žodyne“ esantys žuvų rūšių ir porūšių pavadinimai; parengtas žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų etimologijos sąvadas; procentais apskaičiuoti žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų kilmės šaltiniai; remiantis literatūra, kuo plačiau aprašytos žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų kilmės hipotezės; parengtas žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų sinonimų žodynas; aprašyti keblesni sinonimijos atvejai. Išvadose pateikti statistiniai duomenys rodo, kad iš ,,Lietuvių kalbos žodyne“ esančių 537 žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų yra: a) ~30,3 % skolinių (germanizmų – ~47,8 %, slavizmų – ~40,5 %, internacionalizmų – ~8,6 %, finizmų – ~2,4 %, latvizmų – ~0,6 %); b) ~25 % senosios indoeuropiečių prokalbės žodžių; c) ~8,6 % tik baltų kalbų leksikai būdingų žodžių; d) ~2 % tik lietuvių kalbos leksikai būdingų žodžių; e) ~5,6 % baltų ir slavų kalbų bendrybių; f) ~6,1 % vertinių; g) ~0,7 % hibridų; h) ~16,2 % dūrinių; i) ~1,9 % sudėtinių nelaisvųjų junginių; j) ~6,5 % neaiškios etimologijos žodžių. Tarp žuvų rūšių ir porūšių pavadinimų sinonimijos atvejai – labai dažni. Žuvų pavadinimų, kurie neturėtų sinonimų, nėra daug. Išnagrinėjus žuvų rūšių ir porūšių pavadinimus ,,Lietuvių kalbos žodyne“, pastebėta, kad kartais, jei žodyne buvo pasiremta ne itin tiksliu ar patikimu šaltiniu, neišvengta klaidų. Jei būtų leidžiami ,,Lietuvių kalbos žodyno“ pataisymai, papildymai, į šias pastabas derėtų atsižvelgti. Darbas gali būti naudingas leksikologijos, kalbos istorijos, terminologijos ir ichtiologijos specialistams.

The Aral Sea environmental crisis is one of the most prominent examples, when thoughtless human intervention in nature has caused huge damage not only in nature, but also social and economic fields. However, the Aral Sea situation is unitary; such water areas and ecological crisis appeared elsewhere, unfortunately in Lithuania too. The goal of thesis: to evaluate ecological situation of the Aral Sea and similar fate water areas, reasons that caused it, and raised problems. In order to achieve this goal, these tasks were raised and implemented:  Analyze changes of the Aral Sea in history process;  Find out the main perpetrators that caused ecological tragedies;  Evaluate outcomes of ecological crisis;  Explore and provide solutions for tragedies;  Identify the extent of ecological topics given in the most popular geography school books;  Find out students’ of VPU Science Department attitude towards the current ecological situation by using questionnaire method. The thesis is based on rich, multi-language (English, French, Russian, Lithuanian) bibliography, where was examined not only the Aral Sea, but also same fate water areas’ problems, outcomes, and solutions. The literature for the thesis was collected at VPU, Mažvydas National Library and from downloadable electronic books, articles, periodicals, reports, plans, conference presentations, and legal acts from Russia, Kazakh, France, USA, Chad, and Lithuanian web sites. There is examination of literature used, evaluation of necessary information, statistical method based on figures, questionnaire method, analysis of popular geography schoolbooks method, and establishment of maps method. After examination of ecological situation of the Aral Sea and similar fate water areas, reasons that caused it, and raised problems, these would be the conclusions:  All migration directions of the Aral Sea is traced in the maps that was drawn since Ptolemeian “Geography” to the present days;  The situation of the Aral Sea and similar fate water areas caused negative consequences in nature, biological, social, and economic fields;  There are a lot of solutions raised to address the problems of the Aral Sea and similar fate water areas: there was Kokaralas weir built in northern Aral, the project “Save the Salton Sea” for restoration of Salton Sea, and the project “Addition” for restoration of Chad Lake;  After analysis of popular geography schoolbooks, it was clear that the extent of ecological topics is insufficient;  Questionnaire showed that surveyed students evaluate the current ecological situation poorly. Aralo jūros ekologinė krizė - vienas ryškiausių pavyzdžių, kai neapgalvotas žmogaus kišimasis į gamtą sukėlė milžiniškų nuostolių ne tik gamtinėje, bet ir socialinėje, ekonominėje sferose. Tačiau, Aralo jūros situacija yra ne vienetinė, tokių akvatorijų bei ekologinių krizių yra kitur, deja ir Lietuvoje. Darbo tikslas – įvertinti Aralo jūros ir panašaus likimo akvatorijų ekologinę situaciją, ją sukėlusias priežastis bei keliamas problemas. Siekiant šio tikslo buvo iškelti šie uždaviniai:  Išanalizuoti Aralo jūros pokyčius istorijos eigoje;  Išaiškinti pagrindinius ekologinių tragedijų kaltininkus;  Įvertinti ekologinių krizių pasekmes;  Išnagrinėti ir pateikti tragedijų sprendimo būdus;  Nustatyti kiek skiriama dėmesio gamtosaugos tematikai populiariausiuose mokyklinės geografijos vadovėliuose;  Anketavimo būdu sužinoti VPU Gamtos mokslų fakulteto studentų požiūrį į dabartinę gamtosaugos situaciją. Darbas remiasi gausaus, įvairių kalbų (anglų, rusų, prancūzų, lietuvių), literatūros sąrašo, kur buvo išnagrinėta ne tik Aralo jūros, bet ir panašaus likimo akvatorijų problemos, pasekmės, sprendimo būdai. Rengiant darbą literatūra buvo renkama VPU ir Nacionalinėje Mažvydo bibliotekose bei parsisiustos elektroninės knygų versijos, straipsniai, periodiniai leidiniai, ataskaitos, planai, konferencijų pristatymai bei teisės aktai iš Rusijos, Kazachijos, Prancūzijos, JAV, Čado ir Lietuvos internetinių tinklapių. Darbe panaudotas literatūros šaltinių nagrinėjimas, reikalingos informacijos vertimas, statistinis metodas pagristas skaičiais, anketavimo metodas, populiariausių mokyklinės geografijos vadovėlių analizės metodas bei žemėlapių kūrimo metodas. Išnagrinėjus Aralo jūros ir panašaus likimo akvatorijų ekologinę situaciją, ją sukėlusias priežastys bei keliamas problemas, išvados būtų tokios:  Visos Aralo jūros migracijos kryptys yra atsekamos iš žemėlapių, kurie buvo nupiešti pradedant nuo Ptolomėjaus „Geografijos“ iki dabarties;  Aralo jūros ir panašaus likimo akvatorijų ekologinė situacija sukėlė neigiamas pasekmės gamtinėje, biologinėje, socialinėje ir ekonominėje sferose;  Yra iškelta daug sprendimo būdų Aralo bei panašaus likimo akvatorijų problemoms spręsti – pastatyta Kokaralo užtvanka Šiauriniame Arale, „Gelbėkime Saltono jūrą“ projektas Saltono jūrai atkurti, „Papildymo“ projektas Čado ežerui atkurti;  Išanalizuojant populiariausius mokyklinės geografijos vadovėlius paaiškėjo, kad gamtosaugos tematikai skiriamas nepakankamas dėmesys;  Anketinis tyrimas parodė, kad apklausti studentai menkai vertina dabartinę gamtosaugos situaciją.